Vakar sumušiau vieną iš savo neįspūdingų rekordų: griuvau miegot lygiai puse 9. Kai buvau septynių metų ir žiūrėdavau labanakt vaikučiams, ir tai vėliau eidavau miegot... O jei dar mama leisdavo papildomai serijai pasilikt, tai iš vis...
Valgau čempioniškus pusryčius su šviežiom šaldytom mėlynėm iš Lekėčių miško ir tikiuosi, kad spėsiu prilaižyt, ko nespėjau privalgyt :) Rytoj, po septynių metų pertraukos nuo kablio nukabinsiu savo maudomą ir važiuosiu į Latviją dalyvauti oficialiose varžybose. Tiesa - veteranų, bet jie labai rimtai į save žiūri, todėl aš irgi rimtai kaupiuosi. Kai kurių komandos narių nemačiau daugiau nei 10 metų, o tai labai baisu, kai pagalvoji, kad šį kartą amžiaus kategorijos jau nebe jauniai ar jaunučiai, o jau visai seniai senučiai!
Dar: su suvaikėjusiu entuziazmu iš pašto dėžutės traukiu laiškus, atvirlaiškius ir labai gražius siuntinius. Anksčiau būdavo susirašinėjimo draugai, dabar dar ir interneto draugai dovanoja mielus dalykus ir trumpus linkėjimus. Eglės mezgimo talentu galima pasigrožėti čia. O taip pat plaukikiški linkėjimai, ant atvirlaiškių, kokių jau niekur neberasi...
Ir žinoma karpau, matuoju, kooperuoju odinius lopą prie lopo. Tokių makaronų per dieną pripjaustau visą puodą.
Kažkaip viskas čia labai spalvotai kaip vasario mėnesiui... :)
